Kėshilli i Bashkėsisė Islame - Prishtinė
Bashkėsia Islame e Republikės sė Kosovės
Pse katėr medhhebet?

© Kėshilli i Bashkėsisė Islame - Prishtinė 2009-2011. Tė gjitha ė drejtat tė rezervuara ®
Dėgjo
    Kur'an
        online
Lexo
Kur'an online

PDF

Nė Gjuhėn Shqipe
Fortėsia e besimtarit dhe qėndrueshmėria e tij
Intelektual tė shquar shqiptar nė mediat arabe

Emancipimi i femrės pėrmes islamit
GRUAJA NĖ ISLAM

SHĖNDETI
Ushqimet e preferuara tė Muhamedit a.s.

Fortėsia e besimtarit dhe qėndrueshmėria e tij
Ebu Hurejra r.a. tregon se Resulullahi s.a.v.s. ka thėnė: “Besimtari i fortė (kėmbėngulės) ėshtė mė i mirė dhe mė i dashur tek Allahu sesa besimtari i dobėt (nė besim), Nė tė dy ka mirėsi. Ruaje atė qė tė bėn dobi. Kėrko ndihmė prej Allahut e mos u bėj dembel. Nėse tė godet diēka mos thuaj: Sikur tė kisha vepruar (ndryshe), do tė ishte kėshtu dhe kėshtu. Por, thuaj: Atė qė e ka caktuar Allahu, ashtu edhe ka ndodhur, se vėrtet (pjesėza) "sikur" hap veprimet e djallit (shejtanit)."(1)

Fjalėt e panjohura nė hadith

Fjala El-muėminul-kavij - besimtari i fortė ka kuptimin gjeneral qė pėrfshin forcėn e besimit, tė shpirtit, tė dijes dhe tė trupit.
Folja urdhėrore ihris ka kuptimin e kujdesit dhe ruajtjes sė nėnshtrimit ndaj Allahut dhe dėshirės pėr t'i kryer detyrimet ndaj Tij.
Folja La ta'xhez - mos u bėj dembel domethėnė mos u bėj i paaftė nė kėrkimin e mirėsive dhe ndihmės prej Allahut xh.sh., mos u dembelos nė kryerjen e detyrimeve, mos neglizho, e mos u trego i dobėt.
Pjesa Teftehu amelesh-shejtani - hap veprimet e djallit, do tė thotė vesvesen, ngacmimin dhe cytjen e shejtanit.

Shpjegimi i hadithit

Hadithi ka nė konotacion fjalė shumėdimensionale qė pėrfshijnė bazat e rėndėsishme tė individit nė ēėshtjen e besimit. Personaliteti i besimtarit duhet tė pėrmbajė shumė veti pozitive, si: vetinė e besimit, dijes, fuqisė, guximit, durimit, korrektėsisė, sinqeritetit, besueshmėrisė, qetėsisė, faljes, mėshirės, pėrpjekjes, menēurisė etj.
Besimtari nuk duhet tė ketė veti negative siē janė theksuar nė hadith. Pra, nuk duhet tė jetė dembel, indiferent, i shkujdesur, i paaftė etj ...
Kėtu nė hadith ėshtė njė apelim i hapur qė personaliteti i besimtarit tė pajiset me tė gjitha cilėsitė pozitive qė nė hadith janė shprehur brenda fjalės apo cilėsisė i fortė. Kėshtu fortėsia e besimtarit shprehet nė dashuri ndaj Allahut, besim tė fortė, qėndrueshmėri nė sfida, kėmbėngulje nė kryerjen e detyrimeve, pėrpjekje pėr tė luftuar veset negative qė tė mos dominojnė nė personalitetin e tij, lufta dhe mposhtja e djallit nė shumė sfera tė jetės etj .. Besimtari gjithashtu kujdeset edhe pėr fuqinė fizike pėr tė qenė ndihmės nė kryerjen e adhurimeve, nė luftėn kundėr armikut tė brendshėm dhe atij tė jashtėm, nė urdhėrim pėr tė mirė dhe pengesė nga e keqja dhe pėr tė bartur barrė tė rėnda nė rrugėn e Allahut. Kėtė lloj besimtari kėrkon hadithi bazė, qė tė jetė shpresė nė ringjalljen, ndėrtimin dhe mbrojtjen e ymetit.
Kėtu kemi edhe maksimėn: "Mendja e shėndoshė nė trup tė shėndoshė." Edhe mendja edhe trupi duhet tė jenė tė shėndosha pėr tė qenė besimtari i fortė.
Hadithi nuk ka pėr qėllim forcėn e cila i ėshtė nėnshtruar pasionit, as guximin pėr veprimin e ndalesave, as qėndrueshmėrinė nė mėkate, as fuqinė pėr ambicie tė ulėta, as dėshirėn pėr keqbėrje etj ...
Sa forca dhe energji negative tė mėdha ka shkatėrruar Allahu xh.sh. prej padrejtėsive qė kanė ushtruar ndaj njerėzve nė kėtė botė! Allahu xh.sh. nė kėtė kontekst thotė: "A nuk e ke parė si bėri Zoti yt me popullin Ad. Me banorėt e Iremit me ndėrtesa tė larta. Qė si ata (populli Ad) nuk ėshtė krijuar askush nė tokė. Kėshtu qė Zoti yt derdhi mbi ta shumė ndėshkime." (El Fexhr, 6-8,13).
Ky popull edhe pse ishin tė zhvilluar, tė fortė, tė qėndrueshėm, u shkatėrruan, sepse Allahu nuk e do forcėn qė bėn padrejtėsi dhe forca e Allahut ėshtė mbi tė gjitha forcat e tjera. Edhe sot askush mos tė mahnitet me forcėn qė posedon, nėse ajo forcė derdh gjak, bėn terror, shkatėrron shtete, se forca e Allahut ėshtė duke e vėzhguar dhe shumė shpejt do ta shkatėrrojė ashtu siē e shkatėrroi popullin Ad, Themud etj ..

Reflektim i imanit nė hadith

Hadithi bazė konfirmon se dashuria ėshtė prej cilėsive tė Allahut. Kjo cilėsi e Allahut xh.sh. ėshtė forcė e lidhur me ata qė e duan Allahun, me ata qė i pėrkushtohen dhe i mbeten besnikė nė tė. Dashuria e Allahut ėshtė e lidhur ngushtė me dėshirėn dhe kėnaqėsinė e Tij. Gjithashtu nė kėtė cilėsi ka preferencė. Kėshtu dashuria ndaj besimtarit tė fortė e kėmbėngulės ėshtė mė e madhe sesa dashuria ndaj besimtarit tė dobėt nė besim.
E kush u pėrkushtohet kėtyre degėve tė besimit, e pajis veten me dituri tė dobishme, bėn vepra tė mira, ai konsiderohet besimtar i fortė. E kush nuk mund t'u pėrkushtohet kėtyre degėve tė besimit konsiderohet besimtar i dobėt. Kjo bėhet varėsisht nga dija e imanit dhe praktikimi i tij. Sa mė shumė tė shtohet besimi, aq mė i fortė ėshtė.
Kur Resulullahu s.a.v.s. bėri epėrsi duke krahasuar besimin nė mes besimtarit tė fortė dhe atij tė dobėt, pati frikė se mos po keqkuptohet se i dobėti po akuzohet, ndaj edhe tha: nė tė dy ka mirėsi apo dobi, d.m.th. edhe tek i dobėti nė bazėn e tij ekziston imani, pema e imanit ėshtė mbjellė nė zemrėn, por ky ka nevojė ta ujitė e tė kujdeset mė tepėr derisa ta forcojė, e kėshtu edhe ai bėhet besimtar i fortė nė njė tė ardhme tė afėrt. Ēėshtjen e avantazhit dhe epėrsisė pėr shkak tė veprave e sinjalizon edhe Kurani: "Dhe pėr tė gjithė do tė ketė shkallėzime sipas asaj ēfarė punuan." (Ahkaf,19)
Pra, peshore e matjes ėshtė forca e besimit e jo forca fizike. Nėse humbet forca e besimit, atėherė forca fizike ėshtė e padobishme. Kėtė mė sė miri e ilustron ky hadith: "Vėrtet Ditėn e Kiametit do tė shfaqet njė burrė i madh, i shėndoshė e tek Allahu nuk ka peshė as sa krahu i mushkonjės."(2)
Kėshtu nėse forca fizike nuk shoqėrohet me forcėn e besimit, atėherė njeriu veēse shndėrrohet nė njė kafshė tė tėrbuar ashtu siē ėshtė sot gjendja e atyre qė janė jobesimtarė ndaj myslimanėve nė pėrgjithėsi. Resulullahu gjithashtu tha: "I fortė nuk ėshtė ai njeri qė i mund tė tjerėt me forcėn e tij, por i fortė ėshtė ai i cili e mund veten kur ėshtė zemėruar dhe i nxehur."(3)

Si bėhemi besimtarė tė patundur

Nė hadithin bazė Resulullahu s.a.v.s. nga pozita udhėzuese dhe orientuese kalon nė pėrshkrimin e ilaēit tė sėmundjes sė dobėsisė, sėmundje e cila mund tė godasė njė pjesė tė fuqisė apo fuqisė nė tėrėsi.
Nėse besimtari goditet me dobėsi nė besim, nė shpirt, nė dije, nė trup, atėherė si duhet tė veprojė? Pėrgjigjja ėshtė nė katėr pika argumentuese brenda hadithit tė Resulullahut:

- E para: "Ruaje atė qė tė bėn dobi:(4)

Kjo pjesė e hadithit ka njė pėrmbajtje gjithėpėrfshirėse qė tregon pėr dobitė e dy botėve, botės materiale dhe botės sė amshueshme.
Ēėshtjet e dobishme janė dy llojesh: ēėshtje fetare dhe ēėshtje jetėsore. Njeriu ashtu siē ka nevojė pėr ēėshtje jetėsore, ngrėnie, pirje, relaksim, ashtu ka nevojė pėr ēėshtje fetare, si namaz, agjėrim, lutje etj. Tė dyja dobitė arrihen me angazhim, me veprimin e shkaqeve qė tė ēojnė tek ato, mėnyrėn e arritjes dhe korrjen e rezultateve. Kush nuk i ruan kėto dobi, por bėhet pėrtac, ai nuk arrin asgjė. Pėrtacia nė esencė ėshtė frikė dhe dėshtim. Pėrtacia nuk pėrfiton mirėsi, nuk merr famė e as nuk ėshtė hisetar i ēėshtjeve tė fesė dhe jetės. I sė njėjtės pozitė ėshtė edhe ai i cili angazhohet nė ēėshtje tė dėmshme. Shumė njerėz bėjnė mund dhe pėrpjekje tė dėmshme nga tė cilat nuk pėrfitojnė veēse lodhje, shkatėrrim dhe dėshtim. Ēėshtjet e dėmshme janė vdekjeprurėse pėr individin. Po ashtu, ēėshtjet e dobishme nė fe pėr burim kanė dy gjėra: diturinė e dobishme dhe veprėn e mirė.
Nė ēėshtjet e dobishme tė kėsaj jete konsiderohet kėrkimi i rizkut. Besimtari nuk duhet tė jetė indiferent ndaj kėsaj bote materiale, por pėrkundrazi duhet t'i veprojė tė gjitha shkaqet qė ēojnė nė kėrkimin e rizkut. . Ēėshtjet e dobishme tė jetės ndryshojnė varėsisht prej nevojave tė njerėzve. Njeriu e ka detyrim t'i kryejė obligimet ndaj vetvetes, familjes dhe atyre qė ka nė pėrgjegjėsi. Pėr disa njerėz mė e dobishme ėshtė industria e prodhimit, pėr disa biznesi apo tregtia e pėr disa tė tjerė produktet e agrikulturės apo bujqėsia. Nėse njeriu rizkun e tij e fiton me ndershmėri, atėherė ecja, lodhja, djersa, puna, angazhimi konsiderohen ibadete tek Allahu.
Njeriu merr nga kjo botė pėr t' u forcuar nė ēėshtjet e botės shpirtėrore.

E dyta: "Kėrko ndihmė prej Allahut”

Prej gjėrave qė njeriun e bėjnė besimtar tė patundur dhe tė qėndrueshėm ėshtė edhe kėrkimi i ndihmės dhe mbėshtetjes tek Allahu Fuqiplotė. Tė gjitha ēėshtjet e dobishme fetare dhe jetėsore nuk mund tė realizohen pa ndihmėn e Allahut. Porosia e Resulullahut ėshtė qė, pas angazhimit qė bėn njeriu nė ēėshtjet e dobishme fetare dhe jetėsore, tė kėrkojė ndihmėn, begatinė, lehtėsimin dhe suksesin e punės nga Allahu xh.sh ... Allahu asnjėherė nuk bėhet monoton nga kėrkesa e robit pėr ndihmė. Resulullahu s.a.v.s. thotė: "O Zoti im, kėrkoj nga Ti ēėshtjen mė tė mirė, veprėn mė tė mirė, jetėn mė tė mirė dhe vdekjen mė tė mirė."(5)
Po ashtu thotė: "Kush nuk i kėrkon ndihmė, Allahu hidhėrohet me tė."(6)
Te njeriu ėshtė e kundėrta, nėse kėrkon prej tij, ai lodhet, bezdiset dhe nė fund hidhėrohet pse po i kėrkon, kurse Allahu xh.sh. nė mėnyrė tė vazhdueshme dėshiron t'i kėrkohet ndihmė: "Kėrkoni nga Allahu nga tė mirat e Tij, se Allahu dėshiron tė kėrkohet nga Ai."(7)

E treta: "Mos u bėj i paaftė (dembel).”

Pėr tė qenė besimtarė tė patundur nuk duhet tė jemi neglizhentė dhe tė dobėt para kėrkesave tė fesė dhe jetės. O njeri, mos u bėj i paaftė nė kėrkimin e mirėsive materiale dhe mirėsive shpirtėrore. Mos e humb hisen tėnde nė kėtė botė e as tė botės tjetėr. Tė derdhim mundin dhe energjinė nė forcimin e trupit tonė pėr tė qenė tė fortė edhe nė adhurime. Tė qėndrojmė sa mė larg paaftėsisė dhe pamundėsisė. Pėr kėtė ėshtė lutur edhe Resulullahu s.a.v.s.: "O Zoti im, kėrkoj mbrojtje tek Ti nga pamundėsia dhe pėrtacia."(8)

E katėrta: "Nėse tė godet diēka mos thuaj: Sikur tė kisha vepruar (ndryshe), do tė ishte kėshtu dhe kėshtu. Por, thuaj: Atė qė e ka caktuar Allahu, ashtu edhe ka ndodhur se vėrtet (pjesėza) “sikur" hap veprimet e djallit (shejtanit)."

Ky ėshtė njė ilaē prej Resulullahit s.a.v.s. pėr trajnimin e besimtarit pėr t'u dorėzuar para caktimit dhe vendimit tė Allahut xh.sh. nė ēėshtjet tona, pasi
tė kemi derdhur mundin dhe energjinė tonė nė ruajtjen e gjėrave tė dobishme. Nuk ka vend pėr dyshim dhe kundėrshtim pasi ka ndodhur caktimi i Allahut xh.sh. nė ndonjė sprovė tonėn. Nėse na godet diēka e padėshirueshme, atėherė nuk duhet qė ne t' ua atribuojmė disa shkaqeve qė nuk i kemi vepruar e pėr tė cilat ndoshta supozojmė se do tė ishin tė dobishme nėse do t'i kishim vepruar. Fjala "sikur" nė kėto rrethana hap vesveset dhe veprimet e shejtanit, ngjall dyshim, tėrheq mallkim, shton keqardhje, trashėgon trishtim dhe fut depresion shkatėrrues nė pėrmasa tė paparashikueshme.
Kjo qė na ka urdhėruar Resulullahi s.a.v.s. nė rast tė ndonjė goditjeje apo sprove ėshtė rruga mė' e mirė pėr stabilitetin e zemrės dhe kėnaqėsisė shpirtėrore nė kėtė jetė. Njeriu nuk mund ta kthejė prapa atė qė ka ndodhur, sado qė tė shprehė hidhėrimin dhe pikėllimin. Nėse pėrdor fjalėn" sikur", ai ka grumbulluar pėr veten e tij disa tė kėqija: sprovėn qė e ka goditur, humbjen e shpėrblimit pėr durimin, tėrheqjen e hidhėrimit tė Allahut, sėmundjen e mundshme tė zemrės dhe shpirtit, dėshpėrimin dhe depresionin. Kėshtu me kėtė hidhėrim i mundėson djallit tė futet nė trupin e njeriut dhe tė lėvizė ashtu siē qarkullon gjaku: "Shejtani qarkullon ashtu siē qarkullon gjaku.”(9)
Pra, nė tė gjitha rastet duhet t' i dorėzohet caktimit tė Allahut, tė jetė i kėnaqur me tė dhe tė mos mbjellė hidhėrimin nė veten e tij dhe tek Allahu Fuqiplotė pėr atė qė i ka ikur.


___________________________
(1) "Sahihu Muslim", Kitabul kader, vėll. IV, fq. 2052, nr. 2664; "Sunen Ibn Maxhe", vėll. I, fq. 31, nr. 79; "Musned Ahmed", vėll. II, fq. 366.
(2) "Sahihul Buhari", vėll. XIV, fq. 355, nr. 4360.
(3) "Sahihul Buhari", vėll. 19, fq. 72, nr. 5649.
(4) Vėll. XIII, fq. 142, nr. 4816.
(5) "El-Mustedrek ala es-sahihajn", El-Hakim En-Nisaburij, vėll. I, fq. 701, nr. 1911.
(6) "Sunen Et-Tirmidhij", vėll. XI, fq, 223, nr. 3295.
(7) "Sunen Et-Tirmidhij", vėll. XI, fq. 488, nr. 3494.
(8) "Sahihu Muslim", vėll. XIII, fq. 227, nr. 4878. (9) "Sahihul Buhari", vėll. VII, fq. 178, nr. 1897.



Prof. ass. dr. Musa Vila

Hafėz Ibrahim Dalliu
Komentimi i Istiadhes