Kėshilli i Bashkėsisė Islame - Prishtinė
Bashkėsia Islame e Republikės sė Kosovės
KOLUMNE__________________________________________________
Pse katėr medhhebet?

© Kėshilli i Bashkėsisė Islame - Prishtinė 2009-2011. Tė gjitha ė drejtat tė rezervuara ®
Lexo
Kur'an online

Dėgjo
    Kur'an
        online
PDF

Nė Gjuhėn Shqipe
Fortėsia e besimtarit dhe qėndrueshmėria e tij
Studimi dhe analizimi i veprimtarisė sė mendimtarėve bashkėkohorė, pėrmes jetės dhe veprės sė tyre,lufta dhe pėrpjekjet e tyre pėr njė mendim tė lirė qė ushqen zhvillimin e kombit, pėrbėn njė ndihmesė nė formimin e brezave tė qytetėruar, pėr t’iu pėrgjigjur detyrave tė vendit dhe kėrkesave tė kohės.
Ėshtė njė fakt i njohur qė kombet e qytetėruara kujdesen pandėrprerė pėr njeriun dhe formimin e tij moral e shoqėror, qytetar dhe shpirtėror. Historia ėshtė e mbushur me shembuj tė shkėlqyer tė burrave tė intelektit, politikės, kulturės, literaturės, shkencės, filozofisė, arteve dhe me radhė. Edhe me vepra tė panumėrta qė kanė pėrjetėsuar jetėn dhe bėmat e tyre tė pavdekshme n ė kohėra. Janė kėta provė e nivelit tė lartė tė moralit qytetar njerėzor, pavarėsisht nga kombėsia dhe fusha e mendimit tė kėtyre figurave, sepse ato dėshmojnė vlera universale, tė gjithkohshme, qė janė dhe mbeten pjesė e thesarit tė kulturės, zhvillimit dhe pėrparimit tė njerėzimit mbarė. Kombi shqiptar, ka nxjerrė nė ēdo epokė, edhe ne atė moderne dhe nė veēanti, gjatė shekullit tė kaluar, njė brez figurash tė fuqishme tė mendimit, politikės, letėrsisė dhe kulturės, burrash dhe grash tė suksesshme qė, me veprėn dhe punėn e tyre pėrkushtuese, me luftėn dhe pėrpjekjet hera herės dhe tė pazakonta, i kanė bėrė njė shėrbim tė vyer vendit, popullit dhe kanė dhėnė ndihmesėn e tyre tė ēmuar ēėshtjes kombėtare, lirisė, pavarėsisė e pėrparimit.
Ky brez pati fatin tė jetė dėshmitar i ngjarjeve tė rėnda, i gjėmave e tmerreve tė jashtėzakonshme qė ndodhėn me shqiptarėt nė Ballkan, deri te lufta shkatėrruese nė Kosovė.
Dolėn atėherė tė tjerė intelektualė, atdhetarė e luftėtarė tė shquar, qė mbajtėn mbi supe ēėshtjen e shqiptarėve nė Ballkan, qė bėnė sakrifica sublime dhe mbrojtėn -me forcėn e intelektit, kulturės, tė fjalės dhe tė veprės madhore- tė drejtat e shqiptarėve, ngritėn fuqishėm e me dinjitet, zėrin kundėr gjenocidit dhe urrejtjes sė verbėr,u vunė pa mėdyshje, nė mbrojtje tė lirisė sė tyre, tė paqes dhe tė drejtėsisė njerėzore.
Kėsisoj, ata fituan nderim dhe adhurim nė zemrat e shqiptarėve: njerėzve me kulturė e tė shqiptarėve tė thjeshtė tė popullit. Sepse shembulli i mendimtarėve, ishte i prekshėm dhe frymėzues pėr tė gjithė. Sepse vepra e tyre ishte e pandarė nga fjala e tyre.
Kėta mendimtarė kanė mbrojtur tė drejtat e shqiptarėve dhe tė Kosovės, me tė gjitha forcat,energjitė e pėrkushtimin e tyre, mjaft syresh janė vrarė pėr hir tė saj, disa u arrestuan, disa u larguan nga vendi e nga shtėpitė e tyre, ndaj dhe pena pezmatohet, kur shkruan pėr atė qė ka ndodhur.
Mbetet detyrė qytetare, e studiuesve, publicistėve, e krejt literaturės sė sotme, tė dokumentojė, tė mos ngurrojė tė nxjerrė nė pah vlerat te tyre, tė shkruajė pėr qėndrimet e tyre, pėr Kosovėn dhe popullin e saj.
Nga gjithė kėto ide dhe nga kėrkesa ndaj vetes- pėr njė pasqyrim, studim dhe evidentim me pėrgjegjėsi prej qytetari, intelektuali dhe publicisti, tė shumė viteve tė punės dhe jetės sė tij -pėrēohet krejt vėllimi nė fjalė- i treti i serisė rreth figurave tė ndritura tė intelektualėve shqiptarė- si vazhdim i njė pune disavjeēare qėmtuese, pėrmbledhėse dhe gazetareske, tė autorit, Prof. Dr. Beqir Ismaili.
Njė material i pasur, i bollshėm dhe shumėplanėsh, i plotėsuar me njė dokumentim origjinal fotografik, shoqėron studimet-portrete tė kėtyre vėllimeve dhe ndihmon nė forcimin e synimit dhe objektivit qė ai i ka vėnė vetes nė ndėrmarrjen e kėtij rrugėtimi jo thjesht gazetaresk e publicistik, jo thjesht studimor e kėrkimor, jo vetėm pėr qėllime shkencore e eruditive. Dy vėllimet e para rreth veprės dhe jetės sė njėqind intelektualėve tė shquar, paraqesin interes pėr vėmendjen qė autori kėrkon tė tėrheqė nė opinionin publik jo vetėm shqiptar, por kryesisht nė atė egjiptian dhe arab (pasi ai ka jetuar dhe punuar pėr mėse 30 vjet nė Kajro, si drejtues i Agjencisė shqiptare tė informacionit “Albapress”) tė informojė pėr forcėn e vitalitetin e shqiptarėve nė periudha tė mira dhe tė vėshtira pėr kombin, pėr ato mendje tė ndritura qė udhėhoqėn me sukses e talent tė jashtėzakonshėm vende tė mėdha, shtete tė fuqishėm,me kulturė e histori tė lashtė, qė hartuan vepra madhore dhe enciklopedi unikale, qė hynė me merita nėpėr analet e rekordet botėrore, duke i dhėnė nder e famė dheut tė tyre tė lindjes, tė kulturės dhe tė gjuhės amtare.
Shtypi egjiptian, pėrmes kėtyre dokumentimeve, pa pasur mundėsi tė njohė figura kolosėsh si Frashėrllinjtė, Ndre Mjeda, Vaso Pasha, si qindra Rilindas qė i shėrbyen me mendje, penė, zemėr e pushkė, me jetė e me sakrifica sublime, ēėshtjes kombėtare nė dhe’ tė huaj, edhe nė Misir. Mediat e atjeshme kanė njohur -pėrmes artikujve tė Beqir Ismailit ne arabisht- gjeni tė kulturės, erudicionit, largpamėsisė, sė burrave si Fan Noli, Gjergj Fishta, Hoxha Tahsin, Merxhani, Konica, Eqrem Vlora, Mithat Frashėri e qindra tė tjerėve, me tė cilėt krenohen bota, kultura, ekonomia, filozofia, diplomacia, arsimi e pedagogjia evropiane e mė tej.
Mė sė shumti, shkrimet, nė formė artikujsh tė shkruar me njė gjuhė tė thjeshtė, tė qartė dhe kuptimplotė, janė botuar nga autori, nė vijueshmėri nė gazetėn egjiptiane "Al-Hayat Almasreya" (Jeta Egjiptiane), si pjesė bashkėpunimi ndėrmjet Zyrės sė Albapres-it dhe drejtuesit e gazetės. Krahas kėtyre botimeve, gazeta u ka kushtuar vend edhe zhvillimeve tė ēėshtjes sė Kosovės, duke pėrditėsuar njė informacion tė plotė dhe kronologjik tė realitetit kosovar.
Ēdo artikull flet pėr njė personalitet intelektual shqiptar, i bėhet njė vėshtrim i shkurtėr jetės, mė tej veprimtarisė tij dhe analizohet ndikimi i tyre nė jetėn vendore dhe nė arenėn ndėrkombėtare.
Kėto artikuj janė publikuar nė gazetėn "Al Hayat", mjaft e njohur nė botėn arabe, me synimin qartėsisht tė dallueshėm: pėr tė provuar se Kosova, si Shqipėria, ėshtė dheu i njė qytetėrimi tė lashtė, e denjė dhe e aftė tė marrė nė duart e saj fatet e popullit dhe tė ardhmes sė vet.
Me pasion dhe vijueshmėri, autori ka nėnvizuar nevojėn e njohjes sė rrėnjėve tė qytetėrimit shqiptar -nga mė tė lashtėt nė Europė- nga bota pėrreth tij, nga bota pėrtej kufijve gjeografikė tė Shqipėrisė, Ballkanit dhe Europės si dhe bota brenda vendit tė tij, Kosovės, i bindur nė nevojėn dhe domosdoshmėrinė e brezave tė rinj nė njohjen e kėtyre rrėnjėve, si pjesė e identitetit tė tyre, e sė vėrtetės, qė, sa mė shumė e mė mirė tė njihet, aq mė shumė edukon, qytetėron e fisnikėron breza qytetarėsh shqiptarė dhe, njėkohėsisht, fiton respektin e merituar nė radhėt e kombeve tė tjerė, me tė drejta e detyra tė barabarta.
Ideja e bukur se pema e lirisė, e progresit, demokracisė, barazisė e qytetarisė europiane, nė Kosovė -si kudo gjetkė- rritet aq mė lart sa mė tė thella tė jenė rrėnjėt e qytetėrimit e tė kulturės autentike vendase, pėrēon edhe vazhdimėsinė e kėsaj sipėrmarrjeje intelektuale dhe qytetare -unė do tė shtoja dhe gazetareske e profesionale- por mbi tė gjitha, atdhetare, tė autorit Beqir Ismaili. Bėhet fjalė pėr botimin nė gjuhėn shqipe tė kėtyre tri vėllimeve -tė shpresojmė- me tė njėjtėn vėmendje, kujdes dhe vazhdimėsi si nė shtypin egjiptian, kėtė herė, nė Kosovė.
Nė kohėt qė jetojmė, tė fb, internetit, tė celularėve tė sofistikuar - kur njerėzit ‘mėsyhen’ nga dhjetėra e qindra informacione njėherėsh, kur globalizmi synon tė krijojė klishč kulturash, mendėsish, interesash e indiferentizmi, kur kufiri midis vlerės, thelbėsores dhe tė rėndomtės e mosvlerės duket gjithnjė e mė i zbehtė- nisma si kėto botime, pėr tė informuar, pėr tė njohur veten, pėr tė respektuar kultura duke njohur dhe respektuar nė radhė tė parė kulturėn dhe prejardhjen tonė, duke u afruar me tradita e kultura tė ndryshme, pėr t’u miqėsuar dhe respektuar nė mėnyrė tė ndėrsjellė dhe dinjitoze, janė pėr t’u pėrshėndetur dhe vlerėsuar, si qytetari, publicistikė, dokumentim e risjellje -nė njė tė tanishme nė vazhdim- tė mendimit, traditės, tė trashėgimisė sonė intelektuale, si njė thesar me vlera unikale dhe gjithnjė aktuale pėr tė ardhmen e kombit tonė.



Tiranė, 27 shtator, 2017
Vjollca Lisi

INTELEKTUALĖ TĖ SHQUAR SHQIPTARĖ NĖ MEDIAT ARABE

Janė botuar -me kėtė titull-dy vėllimet e para secili me njėqind figura intelektualėsh tė shquar shqiptarė, nė punė e sipėr, vėllimi i tretė i autorit, Prof. Dr. Beqir Ismaili. Nė projekt, synimi i pėrkthimit tė tyre nė gjuhėn shqipe dhe botimi nė mediat e vendlindjes, nė Kosovė.

Intelektual tė shquar shqiptar nė mediat arabe

Emancipimi i femrės pėrmes islamit
GRUAJA NĖ ISLAM

SHĖNDETI
Ushqimet e preferuara tė Muhamedit a.s.

Hafėz Ibrahim Dalliu
Komentimi i Istiadhes